TĘSIAME  AKCIJĄ  „VASARIO 16-ĄJĄ ŠVĘSK LINKSMAI IR IŠRADINGAI“

        Vasario 16-osios   rytą  Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines   dainomis, šokiais ir poezijos posmais paminėjo Vaikų globos namų bendruomenė. Šventiškai papuoštoje salėje vyko šventė „Mano Lietuvai – 100“.

        Lietuvos  šimtmetį Jonavos rajono vaikų globos namuose globojami vaikai ir darbuotojai  šventė tikrai linksmai ir išradingai. Jau visą mėnesį vaikai  piešė piešinius apie  Lietuvą ir  kartu su  neformalaus ugdymo pedagoge V. Navašinskienė ruošėsi     piešinių konkursui  “Mano Lietuva“, skirta Valstybės Nepriklausomybės atkūrimui ir išradingai puošė savo kambarius, globos namų koridorius, laiptines ir kiemą, prisijungdami prie paskelbtos akcijos „Keliu vėliavą vasario 16”. Kiemelyje išdėlioti rankų darbo skėčiai, vėliavėlės, trispalvės instaliacijos, o viduje išradingai laisvės paukščiais ir trijų spalvų kutais išpuoštos laiptinės, stendas, salė. Vaikų globos namų sieną puošia vaikų rankų darbo Lietuvos vėliavos spalvomis nuspalvinti drugeliai, kurie ant savo sparnų neša  čia gyvenančių vaikų svajones ir  gerus darbus Lietuvai, nes  kiekvienas vaikas –  ne tik dalelė šalies, bet ir Lietuvos ateitis.

      Vasario 16-osios rytas prasidėjo  linksmai  ir išradingai. Nuo pat ryto jautėsi vaikų šurmulys; puošėsi, ruošėsi šventei. Sulaukėme svečių, tai seni mūsų  draugai Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kapela „Lankesa“ ir jos vadovas A. Kirvelevičius,  kurie savo  liaudiška muzika, dainomis išjudino ir mažus, ir didelius. O kaip gražiai ir išradingai jie mus moko dainų, šokių, tautos tradicijų.

     Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“, kurią giedojome kartu su svečiais, Tylos minute buvo pagerbtas lietuvių tautos poetas Justinas Marcinkevičius.

     Vaikai deklamavo J. Marcinkevičiaus,  Maironio, V. Nemunėlio, E. Mieželaičio, J. Degutytės sukurtas eiles.

      Globojamų vaikų vaidinimas „Svajonės veža“ ne tik papuošė šventę, bet mokė visus, kad gyvenime reikia nuolat stebėti, svajoti ir mokytis. Vaikų lūpomis  skambėjo paprastos ir prasmingos tiesos, kad laimingas gali tapti tik padėdamas kitiems, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.

    Kiek gražių įspūdžių  paliko  lietuvių liaudies šokių pynė „Šokime linksmai“. Čia lietuvių liaudies šokius šokome kartu su pasipuošusiais tautiniais kostiumais Jonavos J. Ralio, Jonavos  Senamiesčio gimnazijų ir R. Samulevičiaus progimnazijos moksleiviais savanoriais.

     Jau ne pirmus metus vaikai Vasario 16- osios proga kuria rašinius ir juos susega į knygą |Mano Lietuva”. Ir šią iškilmingą dieną vaikai ant popieriaus lapų išreiškė savo mintis apie tai,  kas jiems yra Lietuva, kaip  jie suvokia Tėvynę.

   Sigita rašo: „ Mano Lietuva prasideda Linksmavietės kaimo pakraštyje netoli miško, stovi mažas namelis. Šiame namelyje aš kartu su  mama, močiute ir tėčiu gyvenau 10 metų.. Smagiausia būdavo vasara, nes su mama ir močiute eidavome žemuogiauti. Prisimenu raudonas kvepiančias žemuoges. Mama jų pririnkdavo ant didelio varnalėšos lapo arba suverdavo ant smilgos. Kad mokytoja paklausė kas yra Lietuva aš visada prisimenu kaimą, namelį prie miško ir žemuogėmis kvepiančias vasaras‘.

   Kermantas rašo: „…Lietuva – labai gražus ir įdomus kraštas.  Čia aš gimiau ir augu, joje gyvenu ir mokausi. Lietuva man svarbi, ji mano gimtinė, todėl ji negali būti man negraži. Aš myliu Lietuvą, nes ji be galo gražus kraštas, turintis gražių švenčių, tradicijų. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti tėvynę. Tik taip išugdysime ir ateinančioms kartoms meilę Lietuvai. Esame maži, bet laisvi ir nepriklausomi. Esu tas, kuris labai myliu Lietuvą ir stengiuosi kasdien padaryti po mažą gerą darbą vardan tos tėvynės Lietuvos. Aš labai myliu Lietuvą ir man yra garbė vadintis  lietuviu…“

   Paulina rašo: „…Mūsų brangi Tėvyne, mes taip trokštame, kad lietuviai išvykę svetimus kraštus sugrįžtų, kad vaikų krykštavimus girdėtų visa Lietuva, kad lietuviai degtų meile Tėvynei…”

   Šventės valandos neprailgo vaikams, jaunuoliams ir svečiams, dėkojame jiems ir šventės iniciatorėms socialinei pedagogei Zitai Katašenkovienei ir neformalaus ugdymo pedagogei Vilmai Navašinskienei.