NORS 15 SEKUNDŽIŲ TYLOS – APIE TRIUKŠMO PREVENCIJOS DIENĄ

Vaikai mokosi gyventi kas dieną, mokosi saugoti save ir kitus, tad visada prisijungia prie įvairiausių akcijų , kurios saugo sveikatą ir gerus santykius. Ta proga 6 šeimynos vaikai pagamino emblemas ir artimiausiems savo kaimynams draugiškai priminė, kad reikia prisiminti kaip saugoti savo aplinką nuo triukšmo. kam įdomu paskaitykite apie tai apie ką diskutavome šiandieną. 

 Truputi istorijos ir įvairių įdomybių apie triukšmą.

Dar XIX a. pabaigoje žymus vokiečių mokslininkas R. Kochas įspėjo: „Žmonės vis dažniau turės kovoti su triukšmu, kaip kad dabar kovojama su cholera ar džiova“. Šiandien mokslininkai vis garsiau įspėja: triukšmas yra tapęs sudėtinga socialine problema.

Paskutinį balandžio trečiadienį jau daugiau kaip dešimt metų pasaulyje minima Tarptautinė triukšmo prevencijos diena, į renginius kviečia įvairios pasaulio organizacijos: nuo klausos negalią turinčių žmonių organizacijų iki šiuolaikinių technologijų gigantų. Šios dienos minėjimu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kokią didelę grėsmę sveikam gyvenimo būdui turi triukšmas. Viena žinomiausių šios dienos akcijų – „15 sekundžių tylos“, kurios metu visi kviečiami patylėti, išjungti visus elektros ir buitinius prietaisus.

Kas yra agresyvus triukšmas? Kaip apsaugoti savo ausis? Ar namuose galime tikėtis tylos?

Deja, tyrimai nedžiugina. Šiais laikais žmonės nebegali gauti tylos net savo namuose (ar žinote, koks kambarys įprastai yra triukšmingiausias? O gi virtuvė), jie privalo kęsti kaimynų triukšmą, girdi nenutylančius automobilių judėjimo garsus, garsią muziką, namie veikia vis daugiau buitinės technikos, yra ir tokių, kurie nuolatos kenčia dėl traukinių ar praskrendančių lėktuvų garsų (beje, kasmet daugiau kaip 10 mln. žmonių priversti keisti savo gyvenamąją vietą dėl kaimynų keliamo triukšmo). Triukšmas veikia visą organizmą, bet labiausiai – klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas.

Šiais laikais Europoje aktyviai stengiamasi kovoti su triukšmo poveikiu žmogaus sveikatai. Nestovi vietoje medicina, kuriamos naujos technologijos, išrasti tokie dalykai, kaip tylusis namas, akustinis komfortas ugdymo įstaigose, bandomos nustatyti tam tikros normos, kuriami įstatymai.

Beje, apie normas. Šiek tiek skaičių. Kokio garso galime klausyti? Garsas turi tris savybes: trukmę, intensyvumą ir dažnį. Trukmė – tai laiko tarpas, kurį tęsiasi garsas. Dažnis – tai virpesių skaičius per sekundę, kuris nulemia garso aukštį ir išreiškiamas hercais. Normalią klausą turintis žmogus paprastai girdi nuo 20 iki 200 hercų garsą. Intensyvumo lygis, kuriuo matuojamas garsumas, išreiškiamas decibelais (dB). Kuo garsas stipresnis, tuo greičiau vystosi kurtumas. Yra įrodyta, kad didesnis nei 65 dB garsas negatyviai veikia daugelio žmonių sveikatą. Pavyzdžiui, jis 20 proc. padidina infarkto tikimybę. Didesnis nei 85 dB garsas sukelia organizme tokius pakitimus, kurių neįmanoma išgydyti nei vaistais, nei operacijomis. Stiprus triukšmas sunaikina sensorines ląsteles, kurios kaip ir nervinės ląstelės, nebeatsikuria. Stiprus garsas prie pat ausies gali sukelti kurtumą, tačiau ne ką menkesnį poveikį turi ir ilgai besitęsiantis triukšmas (jis trikdo nervų sistemą, denormalizuoja poilsį ir miegą). Įrodyta, kad ilgai besitęsiantis ir stiprus garsas turi didelės įtakos tam, kad šiais laikais vis dažniau gimsta neišnešiotų vaikučių ir dažnėja priešlaikinio gimdymo atvejų. Kad geriau įsivaizduotumėte, štai keletas garso pavyzdžių:

- Greitosios automobilio sirena iki 15 metrų nuo žmogaus sukelia 90 dB triukšmą.

- Žadintuvo skambutis – nuo 55 iki 80 dB.

- Elektrinis barzdos skustuvas – 70-90 dB.

- Transporto triukšmas gatvėje siekia 70-90 dB.

- Judantis traukinys – 110 dB.

- Įjungtas ausinukas – 110 dB.

Didesnis nei 130 dB garsas sukelia skausmą, o pasiekęs 150 dB garsas tampa nepakeliamas. Esant 190 dB yra pamatai. Beje, negirdimas garsas taip pat kenkia sveikatai – kalbame apie ultragarsą, nors ausis jos ir negirdi. Net ir silpnas ultragarsas gali pakenkti žmogaus sveikatai, jei jis bus nuolatinis. Dar apie vieną eksperimentą. 1959 metais amerikiečių mokslininkai paprašė 10 savanorių atsigulti ant lėktuvų pakilimo tako ir virš jų galvų 14-15 metrų aukštyje praskrido reaktyvinis lėktuvas. 6 žmonės mirė iš karto, 4 – po keleto valandų. O iki XX a. Vidurio kai kuriose Europos šalyse vis dar gyvavo tokia žiauri bausmė, kaip kankinimas „po varpais“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) vertinimu 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kurios lygis viršija 55 dB, o daugiau kaip 30 proc. – didesnis kaip 55 dB triukšmas nakties metu. Be to, apie 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Lietuvoje pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis yra kelių eismo triukšmas.

Deja, bet geriausiai apsaugoti savo klausą galime mes patys. Dauguma su klausa susijusių problemų ir ligų dažniausiai išlenda senatvėje, todėl jau dabar turime pasirūpinti savo ausimis. Šiandien triukšmas yra tapęs faktoriumi, lemiančiu gyvenimo kokybę. Juk triukšmą visada kažkas sukelia. Šiandien įprasta tapo matyti ausinukuose gyvenančius jaunus žmones, prie traukinių ir intensyvių gatvių gyvenančias šeimas, žmones, nebesugebančius pakelti nė minutės tylos. O šiandien Lietuvoje dar ir vietoj to, kad patylėtume ir susimąstytume apie triukšmo įtaką gyvenimui, perpiet bus atliekamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos techninis patikrinimas, kurio metu bus įjungiamos centralizuoto ir vietinio valdymo elektros sirenos.

Parengta pagal Bernardinai.lt sakitykite : http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-24-nors-15-sekundziu-tylos-apie-triuksmo-prevencijos-diena/99772