Vieną mūsų namuose gyvenančią mergaitę aplankė įkvėpimas. Pasidžiaukime

Mama, aš tave myliu

Te telydi laimė einant takeliu.

Tam takely rasi daug gražių gėlių.

Ten bus aprašyta mano daug minčių…

Mintyse paskęsi, savo šilumą atrasi.

Aš tikiu tikrai.

Kad, mamyte, tu laikysies ten tvirtai…

Mes praėjom daug kelių, daug namų.

Ir patyrėm visokiausių daug jausmų.

Aš atsiprašau tavęs, mamyte,

Kad tavęs aš neklausiau

Nes žinojau, viską, kas geriau,

O kas blogiau.

Taip, kaip nujaučiau tau ir pasakiau.

Gal per šiurkščiai,

Gal per tuščiai

Bet dėl visko aš kalta

Tai atsiprašyt man pareiga